išvarinėti

1 išvarinė́ti tr. K, Rtr, Š, DŽ¹, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. Š, Grv, Btrm iter. dem. 1 išvaryti 1: Išvarinė́k gyvolius į ganyklą visus J. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules V.Krėv. | refl. tr.: Nebeliko jokių gyvulių – visus juos vokiečiai išsivarinėjo ar papjovę suvalgė A.Vencl. 2. žr. 1 išvaryti 1: Užsimiegojo ma[no] piemuo, neišvarinė́ja karvių LKT356(Šumskas). Baltrų dar šį tą išnešė ir gyvulius išvarinėjo Ašb. Kap išvarinė́j[o] karves iš tvarto pirmąkart, tai apvirė delia piemenio pie kiek pautų LzŽ. | refl. tr.: Avis išsivarinė́j[o] skerdžiu kožnas DrskŽ. ║ [i]išvažiuoti stumiant: Kur dviratį išvarinė́t po tokius kelelius Rmš. 3. S.Dauk, K, NdŽ, Mžš, Zt iter. dem. 1 išvaryti 4: Muzikantai griežia, visi šoka, duoda garo, nė išvarinėjami nesiduoda Žem. Ateina vasara, vėl tėvas visus klaiman gult išvarinė̃s Ds. O inejęs į bažnyčią pradėjo išvarinėt parduodančius ir perkančius anoje GNLuk19,45. | prk.: Anuo metu Jėzus išvarinėjo velnį I. Ar ne per vardą tavo pranašavome, ar ne per vardą tavo čartus išvarinėjome? VlnE97. Turėtų [mokytiniai] valdžią gydyt ligas ir išvarinėt velnius Ch¹Mr3,15. Gundės vieną kartą Liuteris velino išvarinėt DP459. | refl. tr. K: Banditai kieksyk išsivarinė́jo iš gryčios, baidė Grv. Išsivarinė́ji laukan kiaules Kp. ║ Kaimus buvo išvarinė́ję į viensėdžius, o daba varo į krūvą Tl. ║ Išvarinėjo vyskupus, kurie jam nepatiko Gmž. 4. žr. 1 išvaryti 4: Tas gi sūnus dairosi – što, jį išvarinė́ja iš pirkios! LKKII218(Lz). Nenukalbės ir neišvarinė̃s jų niekas JnšM. Aš nebuvau tenai, kap juos išvarinė́jo Ad. Mane iš šito namo išvarinė́j[o] Žrm. ║ refl. išeiti: Kur tos bobos išsivarinėjo, kad nė vienos nėr Pls. 5. žr. 1 išvaryti 5: Jo neišvarinė́si in darbą Vrn. 6. žr. 1 išvaryti 8: Trąšas išvarinė́jo iš karvidžių Dv. 7. Rm iter. dem. 1 išvaryti 9. ║ Vėjas duoda ir duoda antra diena, debesis visus išvarinė̃s Ob. 8. Erž, Vrn iter. dem. 1 išvaryti 10: Baisus ramatas, išvarinė́jo kaulus Čk. Susukta, išvarinė́ti visi kauleliai Krš. Rankos išvarinė́tos Krž. Kẽliai išvarinė́ti, deda visokius kumpresus Rdn. Mama ramatikuota buvo, pirštai išvarinė́ti Vdk. ║ Veizėk, kaip akmenai [važiuojančių mašinų] išvarinė́ti iš vietos Krž. | Išvarinė́ji, išnarstai su peiliuku [vyšnių] kauliukus Jd. ║ išsklaidyti, paskleisti: Dažant reikia dažus tepti plonu sluoksniu, teptuku vienodai išvarinėti ir išlyginti rš. 9. tr. išpūsti, iškelti; plg. 1 išvaryti 10: Pilvas puška, kai mielių išvarinė́jamas Rod. Ot pastiko mielės geros, ogi pyragus akysa išvarinė́ja Rod. | refl.: Gyslos rankų išsivarinė́jusios Grd. ║ išberti: Ižvarinė́j[o] visą adra DrskŽ. 10. Klm, Rk, Ds iter. dem. 1 išvaryti 11: Sušalęs pareini, užgeri [degtinės], kad kraują ižvarinė́t DrskŽ. Ponas žino, kad dabar jis gali ilgai neužmigti, jei valandėlę nepasivaikščios ir neišvarinės sąnariuose kraujo V.Myk-Put. 11. iter. dem. 1 išvaryti 12: Davė daktaras vaistų vočiai išvarinė́t Ds. Medlievos žievės pritvertos putmenis išvarinė́[ja] Šts. Votį taigi šutina, kad išvarinė́tų Sdk. 12. DŽ iter. dem. 1 išvaryti 13: Arbatelė visų geriausiai – visas ligas išvarinė́[ja] End. Ligas išvarinė́ti stabuklininkai moka Krš. 13. B, R, R43, MŽ, MŽ57, N, JV275, LMD(Zp), Grž, Gršk iter. dem. 1 išvaryti 14. ║ [Plūgas] verčia in abu šonu, kur bulbom ižvarinė́t DrskŽ. Kas man bulbes ižvarinė̃s – vaikai ižvažiav[o] Drsk. Baugu, kad nimtų lyt – visas rugių laukas tebėra neišvarinė́tas Stak. Kap rugius pasėji, reikia vagas išvarinė́t Rod. Pavakare išvarinė́k rugius, rytoj gali lyt Snt. Bernas kviečius sėjo, nišvarinėjo, su vandeniu apleido RD185. ║ DŽ, Lš atarinėti vagas (kasant bulves): O dar išvarinė́jo, mes tik žarstom pieskas [rinkdami bulves] Dg. Jau dešimtį vagų išvarinėjau, galit eiti kasti Mžk. | Visai siaura [rėžyje] – išvarinė́ta, išsukinėta Drsk. ║ išrausti: Kurmiai išvarinė́ja žemę, tai nė pjaut nesekas Rod. | Laukus, kur buvo bjaurūs (šlapi), tum triūbum išvarinė́jo, gal jau daba ir augs [javai] LKT153(Sk). 14. žr. 1 išvaryti 16. ║ Ižvarinė́jo šnapso, turėjom [sodžiuj] tokią mergšę DrskŽ. 15. Jnšk iter. dem. 1 išvaryti 19. ║ Pamatau raštą, pradedu varinėti varinėti ir išvarinė́ju, ir išaudu Yl. ║ išsiuvinėti: Pasiemi adatą, tankiai va peltakėlis, gražiai išvarinė́ji, būdavo Ppl. 16. žr. 1 išvaryti 21. ║ Pirmiau išvarinė́jo po tris šimtus darbadienių Vlk. 17. išleisti, apvesdinti (duodant turto): Mama išvarinė́jo visitelius [vaikus] vargingai Grd. 18. žr. 1 varyti 23. ║ Kokias tu dainų gaidas išdirbinėji, išvarinė́ji? Ar.

◊ vélnius išvarinė́ti kelti barnius: Ką ji yra išvarinė́jusi – visokių velnių̃ Vn.

vabalaĩ pil̃vą išvarinė́ja Šts norisi valgyti.

\ varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; padvarinėti; parvarinėti; pervarinėti; pravarinėti; išpravarinėti; privarinėti; razvarinėti; suvarinėti; užvarinėti